- pabėgėlė
- pabė́gėlis, pabė́gėlė dkt. Kãro pabė́gėliai.
.
.
klajūnas — klajū̃nas, ė smob. (2) BŽ17, DŽ kas klajoja, klajotojas: Ir šuva paklydęs, ir žmogus, vietos neturėdamas, kad klajoja – klajū̃nas J. Klajū̃nas retai tepasirodo savo namuose, jis plačiai siaubia po pasaulę Sr. Klajūnė pelėda nutraukė nakties tylą… … Dictionary of the Lithuanian Language